Šmėkla vėl suriko, krustelėjo smakrą, ėmė grąžyti šešėliškas rankas.
- Tu surakintas, - tarė virpėdamas Skrudžas. -Pasakyk, kodėl?
- Velkuos grandines, kurias nusikaliau būdamas gyvas, - atsakė Vaiduoklis. - Nėriau jas grandis po grandies, jardas po jardo. Susipančiojau jomis savo valia ir savo valia jas dabar nešu...
Ebenezero Skrudžo ir Džekobo Marlėjaus šmėklos pokalbis iš Čarlzo Dikenso Kalėdų giesmės
Įrašai, kurie buvo įrašyti, buvo įrašyti... Tada esybė, apie kurią tie įrašai yra, duoda savaime suprantamą klausimą: iš kokio šaltinio ir kaip toks praeities veiksmus nusakantis įrašas yra skaitomas? Kaip galima žinoti, kad įrašyta TIESA* apie įvykius to laiko, kai dar nebuvo rašomi istorijos ŽODŽIAI? Tačiau esybė regi gamtą, yra mokoma ją pažinti bei pati studijuoja jos genealogiją, kuri įspausta akmenyse, kalvose, medžiuose. Taip pat yra tikra, kad ir mintys įsirašo laiko bei erdvės sluoksnyje, žymi veiksmus sielos ir jos formos - kūno, kurie sukurti pagal Visagalio paveikslą.
487-17
Įsivaizduokite kompiuterių sistemą, kuri fiksuoja visus įvykius, visas mintis, visus troškimus, - visa, kas kada nors buvo atsitikę žemėje. Taip pat įsivaizduokite, kad tas kompiuteris, Užuot saugojęs rašytinius duomenis, kaupia begalinį skaičių vaizdo juostų bei nuotraukų ir tuo būdu pateikia žiūrovui akivaizdžius visų istorijos įvykių įrodymus. Ir dar: tarkime, kad šioje beribėje duomenų bazėje fiksuojami ne tik objektyvūs įvykiai, Ik'I ir subjektyvūs visų tų įvykių dalyvių jausmai. Sunku patikėti, lačiau kaip tik toks apibrėžimas visai tiksliai atspindi akašos įrašų esmę.
Edgaras Keisis, vadinamas didžiausiuoju XX amžiaus mistiku ir tą vardą patvirtinęs gausybe savo padiktuotų dokumentų, padėjo tūkstančiams žmonių spręsti pačias įvairiausias gyvenimo problemas. Daugiau nei keturiasdešimt metų jis skaitė akašos įrašus, kurie jam buvo svarbiausias aiškiaregiškų įžvalgų šaltinis. Keisis gebėdavo prieiti prie įrašuose sukauptos informacijos ir ją perteikti žmonėms, kad šie sužinotų viską apie savo gyvenimo tikslus, taip pat ir apie painiausių savo problemų priežastis. Beje, Keisis tvirtino, kad šis informacijos šaltinis yra prieinamas kiekvienam.
Norėdamas parodyti, kokiu būdu tai atliekama, Edgaras Keisis lygino akašos įrašų skaitymą su radijo imtuvo nustatymu tam tikrai bangai. Nors įrašai savo prigimtimi yra nefiziniai, individas, kai atitinkamai nusistato, juos „girdi", „skaito" ir „patiria" juose esančią informaciją. Keisis, iliustruodamas, kaip individas jaučiasi gaudamas šią informaciją, kartą pasakė aštuoniolikmetei merginai, kad mentaliniai akašos įrašai gali būti sulyginti su fizinio pasaulio kino filmais ar teatro spektakliais (275 - 19). Ir tą kino filmą galima žiūrėti kelis kartus, jei tik reikia geriau suprasti, kas įvyko individui kokiu nors konkrečiu jo gyvenimu tarpsniu kokioje nors konkrečioje vietoje. Ten užfiksuota išmoktos pamokos, prarastos, esamos ir būsimos galimybės, susiformuotos ydos ir išgyventi potyriai. Be to, kai stebime žmogų realiame pasaulyje, mums daug kas gali praslysti pro akis, o akašos įrašai apie jį ar ją praneša tikrą tiesą. (Nors juos interpretuojant, kaip tuojau bus kalbama, galima suklysti.)
1934 metais skaitydamas įrašus dvidešimt aštuonerių metų transporto firmos tarnautojui (416 - 2), Edgaras Keisis dar išplėtė jų apibrėžimą. Jis ne tik kalbėjo apie akašos įrašus, bet ir paaiškino, kaip tie įrašai įrašomi ir kokiu būdu individas gali gauti juose užfiksuotą informaciją. Nėra abejonių, kad bet kokios valios pastangos - veiksmas, mintis, poelgis - sužadina tam tikrus virpesius. Tie virpesiai laiko ir erdvės rezginyje, Kei-sio žodžiais tariant, palieką žymenį, kurį vėliau galima identifikuoti kaip priklausantį konkrečiam asmeniui. Nematoma eterinė energija sensityviam žmogui yra tokia pat reali kaip ir rašytas žodis visiems tiems, kurie regi tik paprastomis akimis.
Kai kūnas konkrečioje aplinkoje atlieka veiksmą ar iš jo, kūno, išsklinda mintis, visa tai palieka sieloje įspaudus.
Jei kalbėsime apie tokios veiklos paliekamus jrašus, tai reikia pasakyti, kad jie įrašomi tame, ką mes vadiname laiku ir erdve. Kaip rašant raides naudojami rašymo įrankiai, taip čia įrankis yra vyksmo ENERGIJA, kuri palieka įspaudą eterio bangoje, kuri TROKŠTA būti užfiksuota kažin kur tarp laiko ir erdvės. Kaip skaičiai ar raidės padeda individams bendrauti, taip daro ir siela, esanti laiko ir erdvės puslapių įrašuose.
416-2
Tačiau mūsų galimybės suprasti šiuos įrašus bei dirbti su jais yra ribotos. Tai Keisis paaiškino savo žmonai Gertrūdai 538 - 2 skaitymu. Pasak jo, labai tikėtina, kad ban-dantieji perskaityti įrašus (aiškiaregiai, sensityvūs individai ir visi kiti) juose esančią informaciją interpretuos klaidingai. Akašos duomenų bazę neabejotinai dengs žvelgiančio į ją asmens mėnulinės patirties šešėlis, NEBENT to individo ketinimai yra vi-lifikai nesavanaudiški ir jis iš tikro trokšta pagelbėti. Kitaip sakant, du skirtingi individai tą patį įrašą gali interpretuoti visiškai skirtingai, nes skirtingi jų tikėjimai bei įsitikinimai, biografijos, potyriai ir motyvai.
Apie galimybę suklysti skaitant akašos įrašus Keisis kalbėjo vienam trisdešimt aštuonerių metų gydytojui:
Vadinasi, jų interpretacijos gali iš dalies skirtis priklausomai nuo to, kaip į juos žvelgiama. Taip pat ir patirdamos materialaus pasaulio įvykius, esybės regi juos kiekviena SAVAIP, priklausomai nuo to, kaip šie įvykiai dera su jų pačių idealais ir kaip jų žvilgsnius veikia jų pačių paskatos.
1448 – 2
Jam taip pat buvo pasakyta, kad kiekvienas individo gyvenimo potyris akašos įrašuose palieka gerą ar blogą įspaudą. Ir kiekvienas gyvenimo įvykis neabejotinai gali būti destruktyvus ar konstruktyvus, - tai priklauso nuo to, kaip individas jį priima. Skirtingi tų pačių įvykių vertinimai įrašuose palieka skirtingus įspaudus.
Kadangi šie įrašai yra tokie išsamūs, tokie individualizuoti, tokie tikslūs, kyla savaime suprantamas klausimas: koks yra pats pirmučiausias akašos įrašų tikslas? Paprastai kalbant, atsakymas būtų toks: stebėti kiekvienos sielos kelią ir padėti jai augti, tobulėti. Tačiau norint tiksliai suprasti Keisio teiktas įrašų interpretacijas, reikia atitinkamai pasirengti - susipažinti su vadinamąja Keisio kosmologija. Faktiškai šią kosmologiją galima apibrėžti tokiu teiginiu: Dievas iš esmės yra meilė, o visata - visiškai tvarkinga. Ši koncepcija remiasi prielaida, kad kiekvienas individas buvo sukurtas tikslingai kaip siela, kad galų gale taptų Kūrėjo draugu.
Keisio skaitymus patvirtina ir Biblija. Štai Būties knygoje pasakyta, kad „mes buvome sukurti pagal Dievo paveikslą" (1, 26), taigi natūrali mūsų būsena yra dvasinė. Gyvenimas prasideda ne tada, kai gimsta fizinis kūnas, - dvasia iki tos akimirkos jau egzistuoja ir yra pirminė. Dievas kiekvienai sielai suteikė visišką pasirinkimo laisvę ir galimybę ieškoti savosios išraiškos, kitaip sakant, ieškoti savęs ir rasti. Kadangi sielos sukurtos pagal Dievo atvaizdą, tai prasideda procesas, kai vienas individo poelgis sukelia kitą, tas kitas - vėl kitą ir dar kitą, kad individas susiformuotų savo bruožus ir iš tikro taptų Dievo draugu, kartu išsaugodamas savo individualumą. Kai individas susiformuoja savo bruožus, jis, jau sąmoninga būtybė, tampa ne tik Dievo draugu, bet ir bendrakūrėju.
Keisio požiūriu, mūsų, fizinių būtybių, kūnai tėra laikinos priebėgos. Kaip savininkas palieka seną automobilį, kai šiuo nebegalima važinėtis, taip ir kūnai tampa mums nebereikalingi, kai baigia savo funkcijas. Mes - ne fiziniai kūnai, turintys sielą, 0 dvasinės būtybės, kurios šiuo metu egzistuoja fiziškai. Jei tas yra tiesa, jei mes iš tikro esame dvasinės būtybės, tai tada galime paklausti: o ką gi mes čia veikiame? Keisis, remdamasis savo informacija, siūlo atsakymą, kad mes, gyvendami šiame pasaulyje, iš esmės kaupiame patirtį.
Siela, kurios prigimtis yra kūrybiška, ieško būdų, kaip realizuotis. Faktiškai esminis nuolat sielos kartojamas klausimas yra toks: kas aš esu? Šis klausimas pateikiamas nesuskaičiuojama daugybe būdų, nes kiekviena siela renkasi save pažinti vis kitaip. Siela ne tik semiasi informacijos apie savo identitetą iš pirminio šaltinio, bet ir mokosi suprasti, kaip tam tikri pasirinkimai sukelia tam tikrus potyrius. Laikui bėgant, sielos sukaupti potyriai perauga į išmintį. O išmintis būtinai gimdo atjautą ir pagaliau - meilę. Tai - galutinis rezultatas. Pasiekusi šį tašką liela jau turi savo identitetą ir taip pat žino, koks jos santykis su Dievu. Ji, siela, tada jau būna supratusi, kad ir jos, ir Dievo esmių esmė yra ta pati - MEILĖ.
Taigi iš prigimties kiekviena esybė nuolatos trokšta išbandyti ką nors nauja. Tai yra teigiama, jei tik toks troškimas grjstas tiesa. Nes tiesa kiekviename krašte yra ta pati. Ji -tai jstatymas. Tas jstatymas yra meilė, o meilė yra jstatymas. Meilė yra Dievas, o Dievas - Meilė. Tai - visatos sąmonė, harmoningos saviraiškos visų labui troškimas, kurj paveldi žmogus. Jis realizuojamas iš pradžių dvasiškai, paskui mentališkai ir pagaliau - fiziškai.
3350 – 1
Siela šviečiasi bei jos savivoka formuojasi veikiant priežasties ir pasekmės dėsniui. Šį tobulėjimo modelį paliudijo beveik du tūkstančiai Keisio skaitymų, kuriuose buvo liečiama reinkarnacijos tema. Mirtis ir atgimimas - ne lemties valdomas vyksmas, o greičiau naujų galimybių bei tikėtinumų kūrimas judant iš praeities į ateitį. Ir visos šios galimybės užfiksuotos akašos įrašuose. Esamąją individo būtį yra nulėmę jo laisva valia padaryti ankstesnieji pasirinkimai ir veiksmai. Keisiui ne itin svarbu, kas individas yra buvęs ankstesniuose gyvenimuose nei ką jis ar ji veikė. Didžiausios svarbos dalykas yra dabartis, šios vietos ir šios akimirkos iššūkiai bei galimybės, - štai į ką reikia sutelkti visą dėmesį. įrašuose pasakyta:
Žinok, KUR dabar eini [...], nes prisiminęs, kad kažkada jau gyvenai, numirei ir buvai palaidotas Senelės sode po vyšnia, nebūsi nei geresnis kaimynas, nei geresnis pilietis, nei geresnis tėvas ar motina.
Bet prisimink, kad praeityje tarei piktą žodj ir kentėjai dėl to, o dabartyje gali pasitaisyti būdamas doras - TAI yra vertybė!
5753 – 2
Vienai merginai buvo pasakyta, kad ji turinti iš praeities atsineštų muzikinių gabumų (275 - 33), kuriuos dabar galinti pažadinti meditacijomis ir atitinkamu nusistatymu. „Nes individas šią laiko AKIMIRKĄ nusistato tam, kas jis BUVO praeityje, ir vėl išgyvena anuos potyrius." Kitas pavyzdys kalba apie keturiasdešimt šešerių metų moterį, kuriai Keisis perskaitė apie jos praėjusius gyvenimus bei pranešė, kuris iš jų labiausiai veikia jos dabartį (757 - 8). O tie gyvenimai buvo gyventi Amerikoje, kai ši šalis dar buvo kolonija, Anglijoje kryžiuočių laikais, senovės Persijoje ir senovės Egipte. Visi jos anksčiau patirti dalykai suformavo tam tikrus polinkius, kurie tapo tos moters asmenybės ir individualumo dalimi. Gyvendama Amerikoje, ji išsiugdė gebėjimą padėti skirtingiems žmonėms bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Kai gyveno Anglijoje, jai tekdavo ilgus laiko tarpus būti vienai, todėl dabar ji ilgėjosi vienatvės ir turėjo polinkį apmąstyti savo gyvenimo įvykius. Persiškoje inkarnacijoje ji buvo didikė, mėgo, kad ją suptų brangūs bei gražūs daiktai. O gyvendama Egipte, ji smarkiai domėjosi religija, šis pomėgis reiškėsi ir dabar. Kiekvienas iš čia paminėtų polinkių darė tam tikrą įtaką dabartiniam moters gyvenimui. Tačiau patys polinkiai nebuvo pastovūs; šiame gyvenime ji galėjo juos realizuoti arba ignoruoti, galėjo taip pat jais piktnaudžiauti.
Pavyzdžiui, polinkis į vienatvę padėdavo jai atgauti dvasines jėgas, o tada, kai jos dvasia būdavo atsigavusi, ji galėdavo veiksmingiau padėti žmonėms. Kita vertus, tie patys polinkiai galėjo būti realizuoti kitaip: ji galėjo tapti abejinga ir savanaudė, savo poreikius kelianti viršum visų kitų žmonių interesų. Keisis tvirtino, kad praeituose gyvenimuose įgytiems polinkiams individas valingais veiksmais, troškimais bei išsikeltais tikslais suteikia vieną ar kitą formą.
Be žinių apie praeitus minėtosios moters gyvenimus, Keisis pateikė daug kitų įdomių įžvalgų. Skaitydamas įrašus, jis apibūdino, kokio pobūdžio informacija paliko savo įspaudus akašoje ir kaip tie įspaudai veikia dabartinį jos gyvenimą. Paniręs į transą ir savo sąmonę nukreipęs į akašos Įrašus, Keisis pradėjo skaityti pranešimą. Štai jo dalis:
Taip, mes čia turime esybę ir jos santykius su visata ir su visatos jėgomis, kurios yra neregimos ir pasireiškia esybės asmenybėje - ji dabar vadinama, arba žinoma kaip,[757], kaip kad įrašyta sielos veiksmų sukeltais potyriais šiai keliaujant per įvairiausias aplinkas ir dabar laikinai viešint žemėje.
Natūraliai kyla klausimas apie konkrečius šios esybės potyrius, kai ji, laikinai viešėdama šitoje erdvėje, atlieka tam tikrus konkrečius veiksmus: kaip jie, tie potyriai, yra įrašomi, kad paskui atsiranda galimybė tuos įrašus perskaityti ir interpretuoti. Ar jie užrašyti raidėmis? Ar jie yra esybės patirtų išgyvenimų vaizdiniai? Ar jie turi pranašingų ženklų formą ir nusako tam tikrą individo patiriamą įtaką jam gyvenant žemėje? Taip, visa tai, mano drauge, ir dar daugiau, nes jie yra niekas kita, o tik paties gyvenimo rezginiai, paties Dievo Tėvo dieviškosios jėgos išraiška, įgavusi materialių potyrių pavidalus. Tikra tiesa yra ta, kad, atsiskyrus nuo kūno, galima susilieti su tomis neapibrėžtomis jėgomis bei poveikiais, su dieviškosios įtakos emanacijomis, ir jos gali būti kaip vizijos ar užrašytos mintys, kuriomis esybės bendrauja tarpusavyje.
Kaip ir bet kokio esybių ar sielų bendravimo, arba apsikeitimo įtakomis, atveju, tai gali būti žvilgsnis, tam tikros anatominės dalies išraiška, žodis, akių ar burnos forma, antakių išlinkimas ar dar koks nors informacijos perdavimo būdas . Tas bendravimas atspindi tai, kokių stimulų ir paskatų esybė yra vedama ir kokių tikslų bei troškimų ji dabar yra kviečiama. Visa tai yra tie būdai, kuriais rašomi įrašai, arba Gyvenimo knyga, kurią žmogus gali perskaityti.
757-8
Iš esmės gyvenimas yra potyrių visuma, juos išgyvendamas individas atsiliepia į iššūkį tobulėti. Patys potyriai neapibrėžia individo asmenybės, ją veikiau apibūdina individo pasirinktas požiūris į tuos savo potyrius. Jei turėsime galvoje reinkarnaciją, individo tobulėjimas visų pirma yra grindžiamas tuo, kaip jis ar 11 geba pasinaudoti galimybėmis ir kaip elgiasi įvairiose kasdienio gyvenimo situacijose.
Nelaimei, užuot žvelgę į žmogų visų pirma kaip į aktyvų savo būties „bendrakūrėjį", mes pernelyg dažnai reinkarnaciją ir gyvenimo kelionę bei visus jos metu išgyvenamus dalykus sultiniame fatalistiškai, esą viską čia lemianti jo ar jos karma. Jei ir. būtų tiesa, tai išeitų, kad ankstesniuose gyvenimuose padaryti pasirinkimai kažin kokiu būdu yra įrėžti į ateitį tarsi raidės į akmenį, taigi naujas gyvenimas tėra paprasčiausia nevaldomų Įvykių seka. Tačiau Edgaro Keisio požiūris į reinkarnaciją ir karmą yra visiškai kitoks: pasak jo, kiekvienas gyvenimas yra pilnas beveik neribotų galimybių. Kartą jis pasakė, kad, jei nag-i niėdami reinkarnaciją nepaisome laisvos valios faktoriaus, tai sukuriame „karminį baubą" (136 - 18). Tai yra visiškas visatoje Veikiančių dėsnių nesupratimas. Keisio požiūriu, individai yra kuo aktyviausi savo gyvenimo kelionių dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai.
Žodis „karma" sanskrite reiškia „darbas", „poelgis", „veiksnus". Taip pat galima šias reikšmes interpretuoti kaip „priežastis - pasekmė". Keisis, kad ir sutikdamas su šiais apibrėžimais, IIVO skaitymais padarė unikalų ir intriguojantį indėlį į filosofiją: karma taip pat gali būti apibrėžta ir kaip atmintis. Tai nėra nei praeitame gyvenime įgyta skola, kurią privalu apmokėti dalu r, nei kokių nors specifinių aplinkybių ar nutikimų rinkinys, k m I reikia patirti šiame gyvenime todėl, kad taip lemia aname gyvenime atlikti geri ar blogi darbai. Karma tėra atminties šablonai, modeliai. Tai - akašos įrašuose sutelkta informacija, kurią mes pasąmoningai gauname dabartyje. Joje esama ir pozityvių, ir negatyvių elementų. Pavyzdžiui, jei individui, atrodytų, sutiktam pirmą kartą gyvenime, staiga pajuntame prielankumą, tai šis jausmas tikriausiai yra „karminis". Tas pats pasakytina ir apie staiga kylančius neigiamus jausmus. Be jokios abejonės, ši pasąmoninga atmintis neišvengiamai veikia mūsų mąstymą, poelgius, reakcijas, pasirinkimus, netgi pažiūras. Tačiau ir taip vertinant visada reikia turėti galvoje laisvos valios faktorių.
Karmos kaip atminties idėją galima plėtoti dar toliau ir tarti, kad atmintis yra įgavusi troškimų formą, tuos troškimus mes nešamės iš gyvenimo į gyvenimą, taip pat polinkių tam tikroms situacijoms formą, o tas situacijas mes vis stengiamės susikurti ir patirti. Nors čia visų pirma įvykius lemia karminė atmintis, laisva valia leidžia individui rinktis dabartinio gyvenimo kelią nebūtinai atsižvelgiant į ją. Kalbant paprastai, mes ne visada gebame suprasti, kodėl mums nutiko koks nors konkretus dalykas, vis dėlto tas nėra itin svarbu, o svarbu yra tai, kaip mes pasirenkame į tą įvykį reaguoti.
1944 metais skaitydamas įrašus keturiasdešimties metų gaisrininkui, Keisis paminėjo, kad jo gaunama informacija apie praeitus individo gyvenimus susijusi su to individo dabartimi ir yra pastarajam pravarti. Gautinos iš akašos įrašų informacijos pobūdį nustatė Gertrūda Keis:
Dabar tu nusakysi šios esybės ir visatos bei jos jėgų ryšį; taip pat būsenas, kurių yra neregimų bei pasireiškusių šiame esybės gyvenime; taip pat pirmesnius esybės pasirodymus žemiškajame plane nurodydamas pasirodymo laiką bei vietą ir esybės turėtą vardą ir visa tai, kas kiekviename gyvenime padėjo ar trukdė esybei tobulėti; taip pat dabartinius esybės gebėjimus ir tai, kaip ji juos gali realizuoti. Tu atsakysi j mano duodamus klausimus.
Edgaras Keisis: Taip, mes turime įrašus šios esybės, kuri dabar yra vadinama, arba žinoma kaip, [3902].
Interpretuodami jrašus, įrašytus ar įspaustus, ar įdėtus laiko ir erdvės rezginyje, kitaip - akašos jrašus Dievo atminties knygoje, mes sakome:
Mes išrinksime tuos jrašus, kurie, jei pritaikyti praktiškai, padės esybei geriau suprasti, kokios yra neregimos ir pasireiškusios paskatos, skatinančios šiame gyvenime konstruktyviai ir kūrybiškai tapti dieviškųjų įtakų kanalu - tų įtakų, kurios yra dabartinio esybės pasirodymo žemėje priežastis...
Apie esybės pasirodymus žemėje mes galime pasakyti, kad jų yra buvę daug ir įvairių. Ne visi būtini skelbti, o tik tie, kurie yra būtybės sąmonės ir savivokos dalis šiame potyrių cikle. Ir tie, kurie gali būti pravartus. Kaip buvo nurodyta, protas gali būti pritaikytas plėtojant materialųjį ir dvasinį, taip pat mentalinį aš. Nepasmerk savęs.
3902 – 2
Siela nuolatos išgyvena visų buvusiųjų savo pasirinkimų padarinius. Tai patvirtina gerai žinomi Biblijos žodžiai „Ką pasėsi, tą ir pjausi", o reinkarnacijos tyrinėtojai šį reiškinį trumpai apibudina posakiu „Panašus traukia panašų". Faktiškai tai reiškia, kad individai priversti patirti tuos pačius padarinius, kuriuos UtVO pasirinkimais ir veiksmais sukėlė kitiems.
Tačiau reikia pridurti, kad individų likimas nėra iš anksto nulemtas - greičiau jie valdo savo gyvenimo aplinkybes (ir suvokimo galimybes) tuo, kaip jie pasirenka reaguoti į įvairias lituacijas, kurias sukėlė ankstesnieji jų pačių veiksmai. Iš esmės |tlima pasakyti štai ką: visi potyriai galų gale skatina individą tobulėti, augti.
Reikia pabrėžti, kad siela gali ūgtelėti net tada, kai individas pasirinko „blogai". Pavyzdžiui, žinomas atvejis (jį išsamiai nagrinėsime kitame skyriuje), kai viena moteris (1523) suklydo besirinkdama savo pirmąjį vyrą. Tačiau kaip tik šis pasirinkimas padėjo ir jai, ir jos vyrui pergalėti tam tikrus elgesio šablonus, susiformuotus prieš šimtmetį, praėjusiame gyvenime. Nors praeities atmintis (arba karma) neabejotinai veikia dabartį, ją galima nesunkiai įveikti. Beje, iš skaitymų aiškėja, jog kartais geriau pasirinkti blogai, negu nesirinkti apskritai, negu nedaryti nieko, nes sielą augti skatina tik veiksmas, judėjimas, aktyvumas.
Keisio kosmologijoje kiekvienos sielos praeityje sukaupta potyrių visuma formuoja pasąmoningą dabarties atmintį. Ji gali pasireikšti troškimais, jausmais, būdo bruožais, net baimėmis. Kai su ta atmintimi išmokstama elgtis, ydos ir trūkumai gali būti pergalėti, o talentai ir gebėjimai - išryškinti. Kalbėdamas apie žmonių santykius, Edgaras Keisis teigė, kad mes nieko niekada nesutinkame atsitiktinai, taip pat su jokiu žmogumi niekada neužmezgame emocinio ryšio (teigiamo ar neigiamo) iš karto. Santykiai - nuolatinis potyrių kaupimo ir mokymosi procesas. Galima tvirtinti, kad mes užmezgame santykius su kitu žmogumi kaip tik toje jų raidos vietoje, kur jie anksčiau buvo nutrūkę. Žinomas pavyzdys, kai Keisis dviem individams (288 ir 294 atvejai) pranešė, jog „jie visada buvo drauge" (294 - 9): kaip tėvas ir duktė, kaip darbdavys ir samdinys, kaip motina ir sūnus, kaip vyras ir žmona. O kitas pavyzdys (1221 - 1) pasakoja apie moterį, kuri turėjo labai valdingą vyrą. To priežastis buvusi ta, kad viename iš ankstesniųjų gyvenimų jis ją buvo pirkęs kaip vergę. Keisis aiškino: „Jis tave pirko! Ar dabar nebūna akimirkų, kai jis elgiasi taip pat?" O ta moteris atsakė: „Žinoma, būna akimirkų, kai jis iš tiesų elgiasi taip, tarsi mane būtų nusipirkęs!" Nuolatinė visų santykių raida yra užfiksuota akašos įrašuose ir sudaro jų dalį.
Iš tikro įdomus minties vingis: žmonių tarpusavio santykius lemia ne karma, o prisiminimai apie tai, kaip tie patys žmonės bendravo ankstesniuose gyvenimuose, arba karminė atmintis. Prisiminimai apie bendravimo modelius yra sukaupti akašos įrašuose, ir individai, bendraudami tarpusavyje, tęsia bei plėtoja kitados užmegztus santykius.
Nors karma, jeigu taip galima pasakyti, priklauso vienam asmeniui, vis dėlto kiekviena siela yra nuolat traukiama prie tam tikrų individų ar jų grupių, ir jie, bendraudami tarpusavyje ar kurdami atitinkamas situacijas bei aplinkybes, „susitinka save“, tiksliau, skatinami savo karminės atminties, jie sueina su žmonėmis, kurie anksčiau jiems buvo artimi.
Cikliškų, gyvenimas iš gyvenimo besikartojančių elgsenos ir potyrių modelių koncepcija yra pagrįsta Keisio amžininkų liudijimais. Buvo daug žmonių, kuriems Keisis skaitydamas įrašus pranešė, kad šie yra gyvenę tokiose vietose: Atlantidoje, senovės Egipte, Persijoje, Palestinoje, Europoje, kolonijinėje Amerikoje ir po visa to - pirmosios XX amžiaus pusės Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skaitydamas įrašus tiems žmonėms ir jų irtimiesiems, Keisis, be visa ko kita, nustatė, kad jie panašiai bendrauja jau tūkstančius metų, tai yra, jų bendravime cikliškai I .ulojasi tie patys elementai.
Sicngdamiesi suprasti karmos dinamikos dėsnius, kurie šiuo melu veikia mūsų gyvenimą ir santykius su artimaisiais bei šeimos nariais, galime pasiremti kitų žmonių istorijomis bei išgyvenimais. Jų ilgalaikių santykių apžvalga gali padėti suprasti, kaip funkcionuoja akašos įrašai, taip pat - koks karminės atminties ir laisvo pasirinkimo santykis. Tirdami jų dabartines biografijas ir lygindami jas su jų ankstesniaisiais gyvenimais, mes pamatome karmos veikimo mechanizmą. Mirties ir gimimo procesai, atgimimas ir individualumo formavimasis yra panašus visiems. Žvelgdami į įrašus ir į kitų sielų istorijas, mes mokomės tvarkytis su savo pačių karmine atmintimi, imame pažinti praeityje susiformavusius elgesio modelius, todėl mūsų dabartiniai pasirinkimai tampa labiau pamatuoti.
Turėdami visa tai galvoje, dabar susipažinsime su vienu iš įdomiausių Keisio skaitymų. Jis buvo skirtas vienai moteriai; jai, kai Keisis pradėjo su ja dirbti, buvo dvidešimt devyneri. Pirmą kartą Keisis įrašus jai skaitė 1938 metų sausį. Iš daugybės atvejų šis išsiskiria visų pirma tuo, kad per kitus šešerius su puse metų Keisis atliko aštuoniasdešimt tris įspūdingus skaitymus jai ir septyniolikai jos šeimos narių. (Šie skaitymai baigėsi prieš pat E. Keisio mirtį 1945 metais.) Skaitymai padėjo tai moteriai suprasti, kaip jos dabartinės problemos susijusios ne tik su šiuo gyvenimu, bet ir su šimto metų senumo įvykiais! Be to, ji pamatė, kad bemaž visi jos šeimynykščiai ir giminaičiai susiję tarpusavyje jau tūkstančius metų. Visi tie įvykiai užfiksuoti akašos įrašuose, jie buvo daugelio dabartinių minimos moters potyrių priežastis.